- purinis
- purìnis, -ė adj. (2), pūrìnis (2) 1. BŽ240 kuris papuręs, pilnaviduris: Kokia tu skaisti palikai, kaip rožė pūrinė! Žem. Tai mano žentelio gražumėlis – kaip pūrinis dobilėlis! Žem. Graži kaip aguona purìnė Lk. Žiedas aguonos purìnis, t. y. pilnas J. Didžiažiedžiai puriniai radastai lenkė žemyn savo kvapias galveles Pt. 2. išsipūtęs, klostuotas: Ejo kaip purės su šniūrelkoms purìnėms Šts. 3. skarinis (apie paukščius): Purinių vištų plunksnos yr atbulos, ant galvos susistato, yr nesuklotos Šts.
Dictionary of the Lithuanian Language.